Balandžio 23 d. įspūdinga apdovanojimų įteikimo ceremonija Kaune baigėsi beveik penkerius metus trukusi Pameistrystės programa, kurioje dalyvavo dauguma Lietuvos profesinių mokyklų, 900 įmonių ir daugiau kaip 4000 dalyvių.
Projekto metu profesinių mokyklų mokiniai turėjo galimybę mokytis amato tiesiogiai iš apmokytų meistrų profesionalų jų darbo vietoje. Jie dirbo nuo dviejų mėnesių iki pusės metų mokslo metų metu, galėjo gauti atlyginimą, kurį mokėjo projekto partneris – ES fondas, taip pat pažymėjimą, patvirtinantį įgytą patirtį, ir įrašą į gyvenimo aprašymą. Nemažai atvejų mokiniai sulaukė ir kvietimo pasilikti dirbti įmonėje pasibaigus mokslams.
Vilniaus rajono karjeros specialistai turėjo galimybę dalyvauti renginyje ir asmeniškai pabendrauti su projekto organizatoriais, partneriais bei laimėtojais, o Vilniaus rajono pedagoginės psichologinėstarnybos karjeros specialistų koordinatorius Valdemar Chorostin dalyvavo projekto žiuri veikloje ir rinko nugalėtojus. Manome, kad tokią projekto patirtį galime perimti ir pritaikyti Vilniaus rajone, dirbdami mokyklose su mūsų mokiniais.
Didelį įspūdį paliko renginyje pranešimą skaitęs „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis, pasakojęs, kaip dirbtinis intelektas keis darbo rinką: kokių profesijų nebeliks arba jų sumažės, o kokios išliks atsparios pokyčiams dar mažiausiai dešimtmetį. Tikėtina, kad daugelis pedagoginių psichologinių tarnybų veiklų tikrai išliks, o jų poreikis net padidės, tačiau specialistams reikės nuolat mokytis naujovių. Pasak pranešėjo, pokyčiai vyksta greičiau, nei buvo tikėtasi, o tikslių ir vienareikšmių prognozių, kaip toliau vystysis pasaulio, Europos Sąjungos ir mūsų šalies ekonomika, nėra. Šiuo metu matomos trys viena kitai priešingos hipotezės – nuo spartaus augimo ir stabilumo iki stagnacijos.
Antrajame pranešime žinomas komunikacijos ir kūrybiškumo ekspertas, nuomonės formuotojas Tomas Ramanauskas dalijosi įžvalga, kad žmonės vis dar turi pranašumą. Dirbtinis intelektas kol kas nusileidžia žmogiškajam kūrybiškumui, todėl „terminatorių apokalipsė“ artimiausioje ateityje greičiausiai negresia.
Po renginio susidarė įspūdis, kad dirbtinio intelekto eroje vis dar esame linkę nuvertinti profesinį mokymą ir jo teikiamas galimybes. Jei sovietmečiu, žodis „profkė“ turėjo menkinamąją reikšmę ir buvo siūlomas kaip išeitis tiems, kurie nesugeba įstoti „aukščiau“, tai šiandien, baigus profesinę mokyklą ir įgijus paklausią specialybę, tikimybė susirasti geriau apmokamą darbą, ko gero, yra didesnė nei baigus net ir labai gerą universitetą. Tas pats „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis pranešime pastebėjo, kad, paskaičiavęs, kiek jam kainavo išsikviesti meistrą kondicionieriaus remontui, turėjo pripažinti, jog meistras uždirba daugiau už jį. Manome, kad Karjeros specialistų atsakomybė – padėti jaunimui pasirinkti jiems tinkamiausią kelią, atitinkantį jų gebėjimus ir darbo rinkos poreikius.
