Oro pavojus, sirenos, perspėjimo pranešimai telefone, žinios apie dronus vaikams gali kelti nerimą, baimę ir daug klausimų. Suaugusiųjų užduotis – ne gąsdinti vaiką, o ramiai paaiškinti, kas vyksta, kaip elgtis ir kaip kartu pasirūpinti saugumu.
Kalbėkite ramiai ir atvirai
Nevenkite pokalbio. Jeigu vaikas klausia apie sirenas, oro pavojų ar perspėjimo pranešimus, atsakykite paprastai ir suprantamai. Galima sakyti:
„Kartais žmonės gauna perspėjimus apie pavojų. Tai daroma tam, kad visi žinotų, kaip apsisaugoti.“
Jeigu nežinote atsakymo, pripažinkite tai:
„Aš dabar tiksliai nežinau, bet kartu pažiūrėsime oficialią informaciją.“
Svarbu vaikui parodyti, kad suaugusieji rūpinasi situacija ir žino, ką daryti.
Paaiškinkite, kas yra oro pavojus
Vaikui suprantama kalba pasakykite, kad oro pavojus reiškia galimą grėsmę iš oro, todėl žmonėms reikia laikinai pasislėpti saugesnėje vietoje. Pabrėžkite, kad sirenos ar pranešimai telefone yra ne panikai kelti, o įspėti ir padėti apsisaugoti.
Galima sakyti: „Kai gauname perspėjimą apie oro pavojų, mes einame į saugesnę vietą – ten, kur mažiau langų ir tvirtesnės sienos.“
Iš anksto aptarkite šeimos planą
Vaikams saugiau, kai jie žino aiškius veiksmus. Ramiai aptarkite:
- kur namuose yra saugiausia vieta
- kur yra artimiausia priedanga
- ką pasiimti, jei reikia išeiti
- kam paskambinti, jei šeimos nariai ne kartu
- kaip elgtis mokykloje, kieme ar gatvėje
Galima sakyti: „Jeigu išgirstume perspėjimą, mes eisime į šią vietą. Aš būsiu šalia, o jeigu manęs nebūtų, tu klausysi mokytojo ar kito suaugusiojo.“
Mokykite paprastų saugumo taisyklių
Vaikui svarbu žinoti ne visą sudėtingą informaciją, o kelias aiškias taisykles:
- išgirdus sireną ar gavus perspėjimą – klausyti suaugusiųjų
- neiti prie langų ir į balkoną
- kuo greičiau eiti į saugesnę vietą
- nesiartinti prie įtartinų daiktų
- pamačius droną ar neaiškų daiktą – neliesti, nefotografuoti viešinimui, pasakyti suaugusiajam
- pastebėjus įtartiną droną reikia eiti į pastato vidų arba priedangą, vengti atvirų erdvių, balkonų ir langų, nesiartinti prie nukritusių dronų ir informaciją perduoti telefonu 112
Įvardykite jausmus
Vaikas gali bijoti, verkti, pykti, juoktis, klausinėti arba apsimesti, kad nieko nevyksta. Visos šios reakcijos gali būti normalios. Padėkite vaikui suprasti, ką jis jaučia:
„Matau, kad išsigandai.“
„Gali būti neramu, kai girdime sirenas.“
„Aš irgi jaučiu įtampą, bet žinau, ką turime daryti.“
Apkabinkite vaiką, būkite šalia, kalbėkite ramiu balsu. Vaikui svarbu girdėti: „Tu ne vienas. Aš esu šalia ir padėsiu tau.“
Saugokite nuo perteklinės informacijos
Neleiskite vaikui nuolat žiūrėti bauginančių vaizdų, skaityti socialinių tinklų komentarų ar klausytis suaugusiųjų pokalbių, kurie gali dar labiau išgąsdinti.
Paaiškinkite vaikui: „Ne viskas, ką žmonės rašo internete, yra tiesa. Mes klausysimės oficialių pranešimų.“
Padėkite vaikui nusiraminti
Kartu raskite būdų, kurie vaikui padeda pasijusti saugiau. Tai gali būti:
- ramus kvėpavimas
- apkabinimas
- mėgstamas žaislas
- piešimas
- tylus pokalbis
- malda
- muzika
- buvimas kartu su šeima
Galima pasiūlyti vaikui nupiešti, kaip jis jaučiasi, arba kartu sudėti mažą „ramybės krepšelį“: žaislą, vandens buteliuką, užkandį, servetėles, mažą knygelę.
Paaiškinkite, ko negalima daryti
Vaikui aiškiai pasakykite, kad pavojingose situacijose negalima:
- bėgti žiūrėti, kas vyksta
- filmuoti ar fotografuoti pavojingų objektų ir kelti į internetą
- liesti nepažįstamų daiktų
- eiti prie nukritusio drono ar sprogmens
- slėptis prie langų
- neklausyti suaugusiųjų nurodymų
- radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo negalima liesti, reikia pasitraukti saugiu atstumu ir pranešti policijai arba skambinti 112.
Stebėkite vaiko savijautą
Po įtemptos situacijos vaikas gali būti jautresnis, sunkiau užmigti, klausinėti to paties, bijoti garsų ar nenorėti būti vienas. Tai gali būti natūrali reakcija į stresą.
Padėkite vaikui grįžti prie įprastos dienotvarkės: valgymo, miego, mokymosi, žaidimų. Rutina vaikams suteikia saugumo.
Jeigu matote, kad vaiko baimė labai stipri, ilgai nepraeina arba trukdo kasdieniam gyvenimui, kreipkitės pagalbos į psichologą, mokyklos specialistą ar kitą pagalbos specialistą.
Svarbiausia žinutė vaikui
„Kartais gali nutikti pavojingų situacijų, bet mes žinome, kaip elgtis. Mes eisime į saugią vietą ir padėsime vieni kitiems. Tu esi saugus, nes mes tavimi rūpinamės.“