2014-05-19
Apklausos eiga
Siekiant išsiaiškinti, kokie yra Vilniaus rajono 12 klasių mokinių ateities planai po mokyklos baigimo ir norint sužinoti kokią profesiją mokiniai norėtų pasirinkti, šių metų balandžio mėnesį Vilniaus rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba atliko anketinę apklausą. Buvo apklausta– 505mokinių (255 vaikinų ir 250 merginų) t.y. 86 proc. visų Vilniaus rajono 12 klasių mokinių.
Rezultatai
Į klausimą, ką po mokyklos baigimo planuoja toliau veikti, 88 proc. mokinių atsakė, kad norėtų toliau studijuoti. 9 proc. mokinių po mokyklos baigimo planuoja dirbti, dalis mokinių (3 proc.) nežino ką toliau nori veikti, arba planuoja ir mokytis, ir dirbti tuo pat metu.
Daugiausiai mokinių (44 proc.) planuoja siekti universitetinio išsilavinimo, 20 proc. planuoja įgyti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 12 proc. – aukštesnįjį išsilavinimą, 20 proc. – sieks profesinio išsilavinimo.
34 proc. apklaustųjų balandžio mėnesį jau buvo apsisprendę kokią specialybę ir kokioje mokslo įstaigoje norėtų studijuoti. Dalis mokinių (19 proc.) jau pasirinko norimą studijuoti specialybę, tačiau dar nežino kokioje mokslo įstaigoje. 20 proc. mokinių renkasi iš kelių specialybių, 14 proc. dar neapsisprendė ką norėtų studijuoti. Visiškai neįsivaizduoja, ką norėtų toliau veikti, 4 proc. apklaustų mokinių.
Daugiausiai mokinių (28 proc.) norėtų studijuoti Vilniaus universitete. Beveik tokios pat populiarios yra kolegijos (Vilniaus kolegija ir kitos kolegijos – čia studijuoti norėtų 27 proc. apklaustųjų mokinių). 21 proc. mokinių norėtų studijuoti VGTU, 10 proc. – Mykolo Riomerio Universitete. 4 proc. mokinių norėtų studijuoti profesinėse mokyklose. 5 proc. apklaustųjų mielai studijuotų užsienio universitetuose (Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje).
Populiariausios specialybės merginų tarpe yra bankininkystė/finansai, medicina/slauga bei pedagogika/socialiniai mokslai (psichologija, sociologija, socialinis darbas). Taip pat merginos norėtų studijuoti filologiją, dizaino specialybę, teisę ir ekonomiką. Tarp vaikinų populiariausios specialybės yra informacinės technologijos, transportas/logistika, inžinerija. Taip pat vaikinų tarpe yra populiarios teisė/policijos veikla, mechanika, ekonomika bei pasienio tarnyba.
Baigę mokyklą, 90 proc. apklaustųjų 12 klasės mokinių planuoja studijuoti Lietuvoje, 10 proc. ketina išvažiuoti į užsienį. Ne visi planuojantys studijuoti užsienyje, po studijų baigimo grįš į Lietuvą – 24 proc. norėtų užsienyje pasilikti visam laikui. Grįžti į Lietuvą planuoja 34 proc., kiti dar neapsisprendė (42 proc.). Mokiniai pasirenka studijas užsienyje dėl galimybės gauti geresnį darbą ir uždarbį (31 proc.), nes nemato perspektyvų gyventi Lietuvoje (20 proc.) ir dėl kokybiškesnio išsilavinimo (16 proc.).
Apklaustųjų klausėme, ar jų mokyklose dirba karjeros koordinatoriai ir/ar karjeros konsultantai. 83 proc. respondentų atsakė, kad dirba, 2 proc. – kad nedirba, 15 proc. pažymėjo atsakymą, kad nežino.
12 proc. respondentų karjeros koordinatoriai ir konsultantai labai padėjo apsispręsti kokią specialybę studijuoti ar kokią profesiją pasirinkti, 30 proc. respondentų nurodė, kad padėjo apsispręsti kokią specialybę studijuoti ar kokią profesiją pasirinkti, 19 proc. – vidutiniškai padėjo, 27 proc. respondentų nesikreipė pagalbos, 7 proc. – nepadėjo.
Mokinius aukštojo mokslo labiausiai siekti skatina galimybė uždirbti pinigų (33 proc.) bei galimybė siekti karjeros (32 proc.), ir galimybė tobulėti, įgyti žinių (23 proc.). 3 proc. mokinių toliau bandys studijuoti, nes jaučia tėvų spaudimą, 3 proc. mano, kad dabar yra sunku įsidarbinti, todėl geriau studijuoti, 3 proc. – mato draugų, pažįstamų pavyzdį studijuoti.
Respondentai kaip labiausiai patrauklias profesijas išvardino: informacines technologijas bei bankininkystę/draudimą. Patraukliomis specialybėmis taip pat yra laikomos sveikatos apsauga/medicinos paslaugos, inžinerija bei policija/kariuomenė. Galima daryti prielaidą, kad šių profesijų pasirinkimą lėmė finansinis bei pozicijos stabilumas. Mažiausiai patraukliomis yra laikomos šios profesijos: žmogiškieji ištekliai, žiniasklaida/viešieji ryšiai, darbas valstybinėje biudžetinėje įstaigoje bei darbas švietimo/mokslo srityje.
Apklaustųjų nuomone, gero darbo suradimo galimybės labiausiai priklauso nuo įgyto išsilavinimo (37 proc.), turimos patirties (22 proc.), nuo pažinčių (20 proc.) , nuo motyvacijos ir įdėtų pastangų darbo paieškai (18 proc.) bei nuo atsitiktinumo (2 proc.).
Paklausti, ar ateityje po mokslų baigimo norėtų įkurti nuosavą verslą, daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) atsakė teigiamai, 32 proc. nėra apsisprendę, o 14 proc. nenorėtų.
33 proc. apklaustųjų mano, kad po 4-5 metų situacija Lietuvos darbo rinkoje pagerės, 30 proc. respondentų mano, kad situacija nepasikeis, tačiau 28 proc. mano, kad pablogės, o 6 proc. mokinių yra nusiteikę itin pesimistiškai – jų nuomone situacija Lietuvoje žymiai pablogės.
Respondentai mano, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje labiausiai priklauso nuo valdžios reguliavimų ir priimtų sprendimų bei įstatymų (42 proc.) ir nuo Lietuvos ekonomikos išsivystymo (33 proc.).